„Dėl kelių pakeitimų verta išnagrinėti būsimą Oslo oro uosto pajėgumą ir poreikius“, – sako susisiekimo ministras Jonas Ivaras Nygårdas. Jame atkreipiamas dėmesys į naujus nulinės ir mažos emisijos sprendimus aviacijoje, kelionių poreikių ir modelių pokyčius, ateinančių metų technologinę raidą ir dronų bei naujų orlaivių naudojimo didėjimą.

Pagrindinis tyrimo tikslas – suteikti pagrindą, kuris leistų vyriausybei nuspręsti, ar reikia rezervuoti žemę trečiojo kilimo ir tūpimo tako statybai. Gardermoen Oslo oro uostas.

Taip pat skaitykite: Be jungčių elektros kaina 25 procentais mažesnė

Į tyrimą turi būti įtraukti būsimų kelionių lėktuvu skaičiavimai, taip pat galimybės, kaip elgtis su numatomu keliautojų skaičiumi ateityje. Komisija taip pat išnagrinės, kokį vaidmenį turėtų atlikti nevyriausybiniai oro uostai (Rygge ir Torp).

– Pradinis taškas yra tas, kad Gardermoen oro uostas ir toliau turėtų būti pagrindinis oro uostas Norvegija ir nacionalinis vidaus transporto mazgas ir tarptautinis, sako Nygård.

Komisija savo ataskaitą turi pateikti ataskaitos forma

Komiteto ataskaita bus nusiųsta viešoms konsultacijoms prieš vyriausybei pateikus savo pastabas Stortingui. Komisija savo ataskaitą ataskaitos forma turi pateikti ne vėliau kaip 2024 m. vasarą

Valstybė pirmiausia turi nuspręsti, ar reikia nutiesti trečią kilimo ir tūpimo taką. Jei „Avinor“ kada nors ateityje supras, kad to reikia, ir turės kreiptis į valstybę dėl licencijos.

Komitetui pirmininkaus socialinės ekonomikos profesorė emerita iš Bergeno Siri Pettersen Strandenes.

Šaltinis: regjeringen

Skaitykite ir sužinokite daugiau: Norvegijos tyrėjai Tarptautiniame baudžiamajame teisme