Po kelerius metus trukusių intensyvių derybų vėlų šeštadienio vakarą buvo pasiektas susitarimas dėl tarptautinių jūrų zonų apsaugos ir tausaus naudojimo. Norvegija labai patenkinta rezultatu. Susitarimas bus svarbus indėlis stiprinant vandenynų valdymą. Tai taip pat atvers duris glaudesniam bendradarbiavimui tarp sektorių siekiant sveikesnio vandenyno.
Labai džiaugiuosi, kad pasiekėme susitarimą, kuris dar labiau sustiprina jūrų teisę. Susitarimas sustiprins tarptautinį aplinkosaugos valdymą taip, kad atitiktų interesus Norvegija kaip šalis uostas. Susitarimas bus svarbi priemonė kuriant saugomas jūrų teritorijas ir kitas su teritorija susijusias valdymo priemones tarptautinėse jūrų zonose. Tai padės pasiekti tikslą išlaikyti 30 proc. jūrų, o tai yra politinis tikslas, kuriam Norvegija pritarė, sako užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.
Taip pat skaitykite: Užsienio vairuotojo pažymėjimo keitimas į norvegų.
JT Generalinė Asamblėja 2017 metais nusprendė sušaukti tarptautinę konferenciją, kurioje būtų deramasi dėl naujo susitarimo pagal JT jūrų teisės konvenciją dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo jūros teritorijose, nepriklausančiose nacionalinei jurisdikcijai. Susidūrusi su rimtais iššūkiais jūroje, Norvegija aktyviai prisidėjo užbaigiant derybas dėl naujojo susitarimo. Svarbiausias Norvegijos prioritetas buvo užtikrinti tvirtą ir perspektyvų susitarimą. Tai taip pat bus svarbi priemonė nustatant teritorijų valdymo priemones (įskaitant saugomas jūrų teritorijas) ir atliekant poveikio vertinimus.
– Didžiąją Žemės rutulio dalį dengia vandenynai, ir čia randame didžiąją Žemės rutulio biologinės įvairovės dalį. Pagaliau pasaulio vandenynai gavo aplinkosaugos susitarimą. Tai didelis ir svarbus laimėjimas jūrų zonoms, esančioms už nacionalinės jurisdikcijos ribų, kurios sudaro du trečdalius pasaulio vandenynų. Po du dešimtmečius trukusių derybų džiaugiamės, kad pagaliau tai pavyko. Šis susitarimas yra svarbus neseniai priimto gamtos susitarimo tęsinys. Kaip ir per COP15 Monrealyje, Norvegija atliko svarbų vaidmenį tiesiant tiltus siekiant susitarimo, sako klimato ir aplinkos ministras. Espen Barth Eide.
Geresnis vandenyno valdymas
Gebėjimų stiprinimas ir technologijų perdavimas besivystančioms šalims yra labai svarbūs, kad visos šalys galėtų įvykdyti susitarimą ir gauti naudos iš jo, nepaisant išteklių ir sąlygų. Norvegija pritarė aiškioms šio susitarimo taisyklėms.
„Šis susitarimas palengvins geresnį ir sveikesnį vandenynų valdymą. Besivystančioms šalims labai svarbu kuo geriau rūpintis savo jūrų ištekliais. Tai taip pat prisideda prie sąžiningo jūrų genetinių išteklių naudojimo naudos pasidalijimo atviroje jūroje, esančiose už nacionalinės jurisdikcijos ribų, sako plėtros ministrė Anne Beathe Tvinnereim.
– Šis susitarimas sustiprins vandenynų valdymą ir prisidės prie pastangų užtikrinti švaresnes ir turtingesnes jūras. Mūsų jau turimas bendradarbiavimas artimiausiuose tarptautiniuose vandenyse gali būti sustiprintas. Žuvininkystės ir vandenynų ministras Bjørnar Skjæran sako, kad esame pažengusioje stadijoje vertindami priemones, kurios gali prisidėti prie geresnio jūrų valdymo.
António Guterresas pasveikino JT valstybes nares
JT generalinis sekretorius António Guterresas pasveikino JT valstybes nares užbaigus tekstą, kuriuo siekiama užtikrinti jūrų biologinės įvairovės išsaugojimą ir tvarų naudojimą už nacionalinės jurisdikcijos ribų. Po beveik du dešimtmečius trukusių kalbų tai buvo pavadinta „proveržiu“.
JT atstovo spaudai paskelbtame pranešime teigiama, kad generalinis sekretorius taip pat vertina kritišką NVO, pilietinės visuomenės, akademinių institucijų ir mokslo bendruomenės paramą.
„Tikiuosi tęsti darbą su visomis šalimis, kad būtų užtikrintas sveikesnis, atsparesnis ir produktyvesnis vandenynas dabartinių ir būsimų kartų labui“, – teigiama pareiškime.
Pamėgti mus Facebook ir pasidalinti mūsų įrašu su kitais. Ačiū.
Šaltinis: regjeringen/UN
Skaitykite ir sužinokite daugiau: Didelis jūros dugno mineralinių išteklių potencialas Norvegijos kontinentiniame šelfe
