Norvegijoje jau seniai galioja Gyvūnų gerovės įstatymas. Nepaisant to, nuo 2009 m. stebime benamystės statistikos didėjimo tendenciją. Kokia to priežastis? Ar dėl to benamystės problema vis labiau plinta? Apie tai kalbėsime toliau esančiame straipsnyje. Taip pat išklausysime ekspertų ir aktyvistų nuomones gyvūnus palaikančias organizacijas Norvegijoje.
Benamiai gyvūnai Norvegijoje - ką sako skaičiai?
2009 metais gyvūnų apsaugos organizacija „Dyrebeskyttelsen“ po savo apsauginiais sparnais turėjo net 3.641 paliktą gyvūną. 2017 m. Šis skaičius smarkiai išaugo iki 7.415, o 2018 m. - iki 8.048 XNUMX. Paprastai katės yra apleistos, tačiau šunys taip pat yra problema.
Gyvūnus palankios organizacijos: "mes darome viską, ką galime!"
Su gyvūnų benamiais kovojančios organizacijos tikina, kad daro viską, ką gali, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. IN Norvegija egzistuoja 27 regioniniai Dyrebeskyttelsen filialai. Deja, jie negali padėti visiems paliktiems ir pasimetusiems gyvūnams. Suteikiame žodį veterinarijos gydytojui Åshild Roaldset:
„Kol kas mūsų vietos skyriai praneša, kad juos užtvindė beglobiai gyvūnai. Jie mums sako, kad jie stengiasi išlaikyti savo galvas virš vandens ir negali padėti visiems, kuriems reikia pagalbos. Praktiškai palikti gyvūnai neturi teisinės apsaugos. Kai savininkas negali būti nustatytas, gyvūnas nėra veiksmingai apsaugotas. To tikriausiai neketino Parlamentas, kai 2010 m. gavome Gyvūnų gerovės įstatymą. Privalomas identifikavimas yra paprastas ir akivaizdus sprendimas. Identifikavimo žymėjimas yra vienkartinė gyvūnų savininkų kaina ir paprasta procedūra, kurią galima atlikti visose veterinarijos klinikose. Pats laikas gyvūnams tobulėti teisinė pagalba“.
Identifikacija reikalinga!
Organizacijos aktyvistai pirmiausia kovoja dėl privalomo gyvūno identifikavimo. Neapsaugotos katės ir šunys apleisti visur: miškuose, parkuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, už miestų ribų. Neradę šeimininko, gyvūnų globos organizacijos turi surištas rankas ir nieko negali padaryti. Turi keistis ir pačių globėjų sąmoningumas. Reikia apriboti beprasmišką gyvūnų dauginimąsi, o tai tik praplečia benamystės mastą - reikalinga kastracija ir sterilizacija. Taip pat reikėtų žmogui atkreipti dėmesį į tai, kad įvaikinimas atneša atsakomybę už kitą gyvą būtybę.
