Norvegai į vaizdą os. Jie nekelia jokių ypatingų emocijų. Tačiau jau kurį laiką šioje vietovėje atsiranda širšės – pačių Norvegijos gyventojų vadinamos „milžiniškomis vapsvomis“. Širšės dydis kelia susirūpinimą daugeliui žmonių. Tačiau bijoti nėra ko. Tiesą sakant, širšė yra „nekenksmingas milžinas“ – reikalingas aplinkai. Ką verta apie tai žinoti? 

Širšės Norvegijoje - kada jos atsirado?

Pirmosios širšės buvo pastebėtos Norvegijoje 2007 m. Nuo tada šie vabzdžiai kai kuriose šalies dalyse plinta beveik greitai. Tačiau tai ne jų debiutas šiame pasaulio regione. Jie grįžo po 100 metų nebuvimo šalyje.

Dauguma širšių pasirodo:

• Østol,
• Akershus,
• Hedmarkas,
• Buskerudas,
• Vestfoldas.

Pasak mokslininkų, širšės atsiras ir pietinėje šalies dalyje.

Širšės Norvegijoje - ar yra ko bijoti?

Ar pastebėjote širšę? Ar turite pagrindo nerimauti? Pasirodo, kad ne - širšės, nepaisant jų dydžio, yra švelnios ir ramios.

„Tačiau jei jį sužeisite, įkišite ranką į lizdą, užlipsite ant jos ar paspausite, galite pajusti tikrai skausmingą įgėlimą“, – interviu „Nettavisen“ perspėja Flåtenas. Širšės įkandimas gali nužudyti, jei auka yra alergiška nuodams. Priešingu atveju tokios rizikos nėra.

Širšės - pavojingas kenkėjas ar naudingas ekosistemai?

Nėra aiškaus atsakymo į šį klausimą. Viena vertus, širšės gali padaryti daug žalos: jos įkando ir gadina vaisius bei jaunus medžius, daro žalą miškininkystei ir sodininkystei. Tačiau, kita vertus, jie reikalingi ir gamtoje: jie naikina sergančius ir silpnus vabzdžius, neleidžia plisti ligoms, naikina pasėlių kenkėjus.

Taip pat skaitykite:

Vaikų dvikalbystė ir jos privalumai

„Google“ įspėja: šnipinėkite savo telefoną, pašalinkite šias programas!