Aleksandra Čekija jau daug metų užsiima labdara. Į Norvegiją ji atvyko iš Anglijos, kur padėjo aukoms, įsk. prekyba žmonėmis. Ji atvyko į Oslą pradėti dirbti tarptautinėje labdaros organizacijoje „Išgelbėjimo armija“. Persikėlusi ji ir toliau padės žmonėms - šį kartą kaip aplinkosaugos darbuotoja Migracijos centre.
Kiek laiko padedate žmonėms?
Tai prasidėjo nuo savanorystės antraisiais studijų metais, kai Norvegijoje gavau studentų stipendiją. Dirbau savanore organizacijoje „Gelbėkit vaikus“, kur organizavome veiklą vaikams ir jaunimui vietiniame pabėgėlių centre. Grįžęs į Lenkiją užsiregistravau „Amnesty International“ ir taip liko. Visada kažką darydavau, o persikėlęs studijuoti į Angliją įsidarbinau organizacijoje, kuri padeda benamiams ir prekybos žmonėmis aukoms. Iš viso tai bus apie 7 metus.
Kas paskatino pradėti padėti? Ar buvo koks nors išorinis įkvėpimas, ar tai atsirado dėl vidinio poreikio?
Aš visada buvau socialiai orientuota. Savanorystė pabėgėlių centre ir vėlesnė gyvenimo patirtis tremtyje. Jie paskatino mane tęsti studijas ir tada dirbti pagal šią profesiją.
Po stipendijos likau atostogauti Norvegijoje ir dirbau virtuvės asistente restorane, kuriame visi darbuotojai dirbo imigrantai, o restorano savininkas daug naudojosi ir mums nesumokėjo. Turėjau kovoti dėl savo ir kolegų atlyginimo. Visa ši patirtis privertė mane ateityje dirbti su žmogaus teisėmis ir padėti kitiems.
Supratimas, kad, mūsų akimis, teisė dirbti kai kuriems yra nepasiekiama dėl to, kad trūksta leidimo dirbti (pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai). Kitiems, deja, tai gali tapti išnaudojimo darbo vietoje priežastimi. Ji nurodė man specializuotis padėti šiuolaikinės vergovės ir prekybos žmonėmis bei benamystės aukoms.
Nuo kada veikia Gelbėjimo armija?
Išgelbėjimo armiją 1865 metais Londone įkūrė Williamas ir Catherine Booth, kurie norėjo padėti vargšams žmonėms iš Londono pakraščio. Tai tarptautinė labdaros organizacija, kurios struktūra pagrįsta karine organizacija. Jį sudaro dvi pagrindinės dalys: misionierių veikla ir socialinė pagalba. Lenkijoje kariuomenė veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Tada veikla atnaujinta 2005 m.
Ar daug atvejų, kai žmonės emigravo į užsienį darbo reikalais, atsidūrė gatvėse?
Iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad tai buvo gana daug žmonių. Kasdien dirbu su kraštutiniausiais atvejais. Ne tik su lenkų išeivija, kurios kasdienybė tremtyje gana gera, todėl man sunku lyginti. Daugeliu atvejų žmonių, atsidūrusių sunkioje situacijoje užsienyje, šeimos net nežino apie tai. Gėda ir spaudimas siųsti pinigus ir užsidirbti papildomų pinigų užsienyje yra tokie dideli, kad jei mums nepavyks, bijome prisipažinti savo šeimai, kad nenuviltume.
Taip pat skaitykite: Lenkai iš Stavangerio Kalėdų labdaros didžiojo orkestro >>>
Asmeniškai per 4 darbo metus Anglijoje sutikau šimtus tokių žmonių. Tačiau yra ir tokių atvejų, kai tam tikri asmenys pabėga, pavyzdžiui, iš Lenkijos kalėjimo ar alimentų. Taip pat yra žmonių, turinčių labai didelių psichinės sveikatos problemų. Kartu su piktnaudžiavimu alkoholiu toks žmogus gali tapti benamiu Lenkijoje, o vėliau dėl prekybos žmonėmis taip pat atsidurs kitos šalies gatvėse.
Koks įsimintiniausias atvejis?
Visi. Prisimenu kiekvieną žmogų, su kuriuo dirbau, kiekvieną istoriją. Yra daug miegančių. Viena yra istorija apie jauną pakistanietę, kurią šeima pardavė ir privertė ištekėti už savo pusbrolio Anglijoje, kad galėtų dirbti pagyvenusio dėdės globėja. Jai tuo metu buvo 15 metų, o jos šeima suklastojo jos gimimo liudijimą, kad galėtų ją pervežti per sieną.
Tai buvo smurto, prievartavimo, pažeminimo ir vergijos metai. Aš lydėjau ją dvi savaites, laukdamas tinkamų saugumo namų ir padėjau jai duoti parodymus policijai. Dažniausiai ji laikė mane už rankos ir verkė.
Savo ruožtu labiausiai šokiruojantis darbas su lenkais buvo darbas su Robertu (vardas pakeistas). Kas 16 metų nelegaliai dirbo Anglijoje, iš kurių 8 metus praleido gyvendamas asmens, kuriam dirbo renovuodamas namus, rūsyje. Šiame rūsyje mirė ir jo partneris. Kai pirmą kartą jį sutikau, jis svėrė 45 kg, sirgo tuberkulioze ir apie savo smurtautoją kalbėjo tarsi apie šeimą.
Taip pat skaitykite: Magdalena Rybska ir WOŚP Oslas >>>
Tai buvo sunkiausias atvejis, vadinamasis Stokholmo sindromas, su kuriuo teko susidurti. Jis nenorėjo pagalbos, jis tiesiog norėjo dirbti. Žinoma, jis neturėjo tam jėgų, o jo „šeima“, deja, nesidomėjo tokia tvarka. Aš palaikiau ryšį su juo 6 savaites, kol jis buvo infekcinių ligų skyriuje, kol galiausiai pavyko įgyti jo pasitikėjimą ir jis išvyko į saugumo namus. Tada jis pagaliau grįžo į savo šeimą Lenkijoje, tačiau tik gydytojui pasakius, kad grįžęs į darbą jis mirs, nes jo kūnas neatlaikys. Tipiški lenkai, dirba tiesiog iki mirties.
Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriate dirbdami?
Alkoholizmas, narkomanija, psichinės ligos, smurtas artimoje aplinkoje, vergija, benamystė, nedarbas, piktnaudžiavimas darbu, kraštutinis skurdas, rasinė diskriminacija, PTSS, skolos, teisės gyventi šalyje, prostitucija.
Išgelbėjimo armija į Norvegiją atvyko dar 1888 m. Kokios yra struktūros? Ar organizacija yra aktyvi šioje šalyje ir kaip ji atrodo, palyginti su, pavyzdžiui, Londonu, kur ji buvo įkurta? Kokiose šalyse Gelbėjimo armijos struktūros yra atspariausios?
Išgelbėjimo armijoje Norvegijoje dirbu tik nuo rugpjūčio, tačiau čia labai atpažįstama ir gerbiama organizacija. Anglijoje ten daug dirbau su Išganymo armija. Ji valdė prekybos namų aukoms prekybos namų tinklą ir buvo labai gerai organizuota.
Išganymo armija turi postus 128 šalyse, todėl man sunku vienareikšmiškai atsakyti. Man taip pat imponuoja Lenkijos kariuomenės veikla. Jame veikia darbo pasiūlymų tikrinimo punktas. Ji tvirtai pasiryžusi kovoti su vergyste ir skleisti apie ją supratimą Lenkijoje. Turėjau galimybę susitikti su dalimi Lenkijos komandos per konferenciją Malborke prieš pusantro mėnesio ir jie yra labai atsidavę žmonės, daugiau tokių žmonių!
Taip pat skaitykite: Dariusz Bruhnke - lenkų aurorų medžiotojas >>>
Išganymo armija veikia remdamasi prielaida, kad kiekvienas žmogus yra vertingas ir kiekvienas turi potencialo, ir kad mes visi galime atlikti vertingą vaidmenį visuomenėje.
Išgelbėjimo armijos struktūra, nepaisant to, kad ji yra krikščioniška organizacija. Jis pastatytas karinių organizacijų pagrindu, todėl kiekvienoje šalyje kariuomenė turi savo korpusą geografiškai. Į armijos korpusą įeina karininkų, seržantų ir, nacionaliniu lygiu, generolų valdomi karininkai. Antrasis kariuomenės narys taip pat yra paprasti darbuotojai, kaip aš, kurie nėra apmokyti karininkai ir specializuojasi socialiniame darbe ir pan.
Koks jūsų vaidmuo Norvegijos struktūrose?
Išganymo armijos veikla Norvegijoje vyksta vadinamojoje trečiasis sektorius - kartu su kitomis NVO.
Nepaisant to, daugelis projektų, tokių kaip mano - Migracijos centras -. Jis finansuojamas iš miesto biuro, kuris pagal tam tikros paslaugos konkursą perveda dalį tam tikros organizacijos viešųjų lėšų. Tam, kad, pavyzdžiui, būtų vadovaujamas benamių pagalbos centras. Šiuo principu Išganymo armija taip pat vykdo vadinamąją Vinternatt, t.y. nakvynės namai benamiams, kai temperatūra nukrenta iki -10.
Mes, kaip organizacija, turime mažiau kliūčių ir esame labiau prieinami nei, pavyzdžiui, miesto rotušė. Mes atliekame ryšių tarp visuomenės ir valstybės institucijų vaidmenį.
Taip pat skaitykite: Sławomiras Łosowskis - grupės KOMBI >>> įkūrėjas
Lapkričio 12 dieną organizuojate renginį Lenkijos nepriklausomybės 100 -mečio proga. Ko galime tikėtis? Kokia buvo šio renginio idėja?
Tai nedidelis renginys, skirtas kartu paminėti Lenkijos 100 -metį. Žmonėms, atsidūrusiems sunkioje Oslo situacijoje. Pastaraisiais mėnesiais bendravau su lenkais, kurie čia yra benamiai. Bedarbiai ir (arba) turi problemų dėl alkoholio, psichinės sveikatos ir kt.
Šiems žmonėms norėčiau surengti užkandį su lenkišku maistu, lenkiška muzika ir galbūt viktorina, nieko sudėtingo. Įprasta galimybė šiltoje vietoje sutikti draugiškų žmonių ir pamatyti, kaip veikia mūsų centras. Renginį finansuoja Išganymo armija. Taip pat sulauksiu pagalbos ruošiant maistą iš Lenkijos savanorio, kuris susisiekė su manimi, pažiūrėjęs interviu „Radio Wataha“. Esu labai dėkinga už šią pagalbą!
