. 
Mano vardas Ewelina Baj, man 36 metai. Esu kilęs iš Lipiany – vaizdingo miestelio, esančio į pietus nuo Ščecino. Pagal išsilavinimą esu lenkų kalbos mokytoja ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja. Pagal aistrą – vertėjas, tyrinėtojas ir nepriklausomas savanoris. Neseniai – kandidatas į vietos valdžią savo komunoje.
Norvegų
Į Norvegiją atvykau 2016 m., lygiai prieš 7 metus. Po trejų metų gyvenimo ir darbo Osle apsigyvenome Ås savivaldybėje, kurią pasirinkome kaip vietą gyventi pirmiausia dėl atstumo nuo sostinės, bet taip pat dėl vaizdingo fiordo artumo, prieigos prie nuostabių Breivoll paplūdimių. , skanūs (neva didžiausi visoje Norvegijoje) ) ledai ir kontakto su gamta galimybę mažiau urbanizuotoje aplinkoje.
Be to, Vinterbro mieste yra pramogų parkas Tusenfryd, kuris yra vietinė žaidimų aikštelė čia nuolat gyvenantiems vaikams. Mano miestelis taip pat idealus atspirties taškas kelionėms į Oslą (jis turi tiesioginį, reguliarų susisiekimą autobusu į sostinės centrą), tačiau gana greitai galite nuvykti ir į kitus rajonus – Drøbak, Vestby ar Ski.
Mano darbas
ka as veikiu kasdien? Šiuo metu dirbu karjeros konsultante. Mano misija – profesionaliai suaktyvinti bedarbius arba tuos, kurie dėl įvairių priežasčių nori persikvalifikuoti. Tai naujas iššūkis, nes iki šiol dirbau pedagogine vadove darželyje, t.y pagal išmoktą profesiją.
Tačiau mano profesinė karjera Lenkijoje niekaip nebuvo susijusi su mano pasirinktu studijų ir išsilavinimo keliu. Tėvynėje man pasisekė dirbti ES projektuose ir Vakarų Pomeranijos vaivadijos maršalkos biure. Be to, kažkur tarp eilučių man patiko įsitraukti ir padėti kitiems. 2014 m. kandidatavau Pyrzyce apygardos tarybos rinkimuose ir dabar šypsausi, kad tuomet neišnaudota galimybė sėdėti vietos valdžioje man grįžta kaip bumerangas – bet Norvegijoje.
Sužadėtuvės
Be to, esu OsloMet universiteto mokslinis asistentas ir padedu įdarbinti vaikus itin įdomiems projekto tyrimams, susitikimams ir buvimui jaudinančioje mokslinėje aplinkoje, kurią sudaro protingi žmonės iš abiejų šalių partnerių – Lenkijos ir Norvegijos.
Jau ne vienerius metus gvildenu vaikų daugiakalbystės problemą ir noriu prisidėti prie šios mokslinės problemos tyrimo metodų kūrimo, kad padėtų sukurti leidinius, kurie padėtų pedagogų ir mokytojų darbui su daugiakalbiais vaikais pagrindus. Beje, dėkoju tėvams, kurie sutiko su tyrimu ir noriu priminti, kad vis dar ieškome vaikų savo žavingam tyrimui!
Norvegas mano gyvenime
Kalbos mokėjimas ir sėkmė su gerais žmonėmis taip pat leido bendradarbiauti su tokiomis organizacijomis kaip „Litteraturhuset“ Osle, su kuria verčiau pasakas, kurias skaitėme vaikams pandemijos metu „YouTube“, su „Me Solutiont“, kur išverčiau Alberto Åbergo leidyklą. Capelen Damm arba organizacija Leser søker side, kuri. Norvegija man suteikė daug galimybių. Kartais pagalvoju, kad būtent taip ir turėjo būti, ir taip turėjo vykti mano gyvenimas. Jei nauja šalis suvokiama kaip galimybė plėtrai, saugumui ir geresnei ateičiai, viskas įmanoma.
Didžiausia mano sėkmė yra mano vaikams – 13 metų dukrai ir 2 metų sūnui.
Karjera
Norvegijoje iš pradžių dirbau ikimokyklinio ugdymo padėjėja, o vėliau, pripažinus mano profesiją, ikimokyklinio ugdymo pedagoge. Šešerius metus taip pat dirbau mokytoja šeštadieninėje lenkų mokykloje, kur aistringai dėsčiau lenkų kalbą, tradicijas ir kultūrą.
Be to, man buvo malonu dirbti su „Litteraturhuset“ ir „Me Solutiont“ Osle, kur verčiau į lenkų kalbą ir pristačiau dvikalbes pasakas vaikams. Viena iš ypatingų patirčių – Camilla Kuhn vaikiškos knygos, pavadintos, vertimas į lenkų kalbą Ryddetid/Cleanupuž kurį gavau apdovanojimą Ordknappenas Norvegijos literatūros festivalyje.
Kodėl sutikau kandidatuoti į vietos valdžią? Kiek save prisimenu, man patiko būti socialiai įsitraukusiam ir savanoriauti. Domiuosi politika ir jos įtaka žmonių gyvenimui. Lenkijoje kandidatavau rinkimuose į rajono Tarybą. Džiaugiuosi, kad Norvegijoje gavau galimybę dalyvauti savivaldos rinkimuose. Vietos lygmeniu, atsižvelgiant į lygių galimybių idėją, labai norėčiau padidinti vaikų ir jaunimo galimybes dalyvauti sportiniame ir kultūriniame gyvenime, nepaisant jų tėvų finansinės padėties. Be to, dalyvavau kovoje dėl tiesioginio susisiekimo autobusu iš Vinterbro į Ås, kuri, mano nuomone, yra strateginė siekiant sklandaus visų savivaldybės gyventojų veiklos.
Daug dalykų guli ant širdies ir kuriuos šiuo metu pavyko įgyvendinti mūsų 2023-2027 metų rinkimų programoje, kurią mielai pristatysiu kita proga.
Tačiau iš esmės savo kandidatūrą laikau dideliu išskirtinumu, atsakomybe ir galimybe keistis kovojant už tautinių mažumų teises Norvegijoje tiek vietos, tiek valstybiniu pagrindu.
Mūsų reikalai
Lenkai sudaro didžiausią tautinę mažumą Norvegijoje. Jos ekonominiai imigrantai patiria problemų, kurių vietiniai gyventojai niekada neturės, daugiausia dėl emigracijos perspektyvos stokos. Norvegija šiandien yra viena geriausių šalių gyventi ir emigracijos kryptis daugeliui žmonių visame pasaulyje. Tačiau imigrantai susiduria su problemomis ir kliūtimis, nepaisant to, kur jie gyvena.
Savo noru ir neatlygintinai dažnai padėjau ir konsultavau žmones, kurie susidūrė su problemomis darbo rinkoje, su darbdaviais, nepaisančiais darbo teisės, su mobingu ir piktnaudžiavimu, kurie niekada neturėjo vykti. Buvo mažesni ir didesni atvejai, kuriuos siejo viena nuolatinė emigracija.
Neseniai įsitraukiau į didelio atgarsio sulaukusią lenkiškos formos likvidavimo bylą, per kurią Arbeidstilsynet svetainėje buvo galima pranešti apie darbo teisės pažeidimų atvejus lenkų kalba. Dėl politinio spaudimo ir partijos kolegų pagalbos stengiamės, kad ši galimybė – kaip priemonė lenkiškai kalbančių darbuotojų teisėms užtikrinti – grįžtų į savo vietą.
Ne paslaptis, kad imigrantų populiacija yra labiau pažeidžiama ne tik išnaudojimo, bet ir kaltinimo dėl problemų, kurios iš dalies kyla dėl neįskaitomos sistemos, kažkieno blogos valios ar įstatymų nežinojimo. Nesutinku su retorika dėl bet kokio nusikaltimo kaltinti aukas, taip pat su ekonominių imigrantų „rinkos korupcijos“ teorija, kuri dažnai kaip argumentas iškyla socialiniuose tinkluose ir kenkia mūsų įvaizdžiui.
Ką jis nori daryti.
Labai norėčiau, kad mes – lenkai – ir apskritai Norvegijoje gyvenančios tautinės mažumos – būtume labiau pastebėti ir rūpinamasi savo poreikiais. Mano svajonė taip pat yra, kad mes vienas kitą palaikytume ir padėtume. Nesvarbu, ar atvykome čia kuriam laikui, ar visam laikui – mokesčius mokame tame pačiame krepšelyje, kaip ir visi kiti teisėti šios šalies gyventojai. Todėl turėtume turėti lygias teises gauti medicinos paslaugas, mokytis kalbos, gauti deramą atlyginimą už savo darbą ir saugią darbo rinką. Gerovės valstybės skėtis turėtų pasklisti virš visų valstybės gyventojų galvų, ir man susidaro įspūdis, kad sisteminių sunkumų lietus dažnai užklumpa ant mūsų galvų.
Tačiau faktas yra tas, kad tiek savivaldybių, tiek valstybės lygiu esame nepakankamai atstovaujami. Tautiečių trūkumas savivaldose lemia mums svarbių reikalų prioritetų stoką, o tai savo ruožtu daugeliu atvejų atsispindi integracijos į visuomenę lygiu. Turėdami savo atstovus vietos valdžioje (ir valdžioje), galėsime geriau pažvelgti, signalizuoti ir spręsti problemas, kurios liečia mus visus – rūpindamiesi bendru visos šalies gėriu.
Mano sprendimas.
Nusprendžiau kandidatuoti į Venstre sąrašą, nes manau, kad tai partija, orientuota į tautinių mažumų balso įsiklausymą. Artėjančiuose rinkimuose Venstre partijos sąrašuose dalyvauja ir kitų partijų sąrašai, socialiai angažuoti i talentingų lenkų moterų. Užtikrinti lenkams vietą komunos valdžios sąrašuose yra savotiška naujiena ir vertinu tai kaip žingsnį į realią integraciją į Norvegijos visuomenę ir įtraukimą į struktūras, kurios lemia Norvegijos savivaldybių atsiradimą ateityje, porinkiminiais metais. Tikiuosi, kad tai žingsnis reikšmingų pokyčių link ir matyti mus – lenkus kaip pridėtinę vertę daugiakultūrei Norvegijos visuomenei.
Lenkų likimas Norvegijoje yra mūsų rankose. Galime pasirinkti savo lyderius ir mums atstovausiančias partijas. Didelė dalis imigrantų nežino, kad gali balsuoti vietos valdžios rinkimuose. Užtenka, kad jie yra įregistruoti Norvegijos gyventojų registre paskutinius trejus metus iki rinkimų. Vietos rinkimuose Norvegijos pilietybė nėra privaloma balsuoti. Balsuoti turėtų visi, kuriems rūpi šalis ir komuna, kurioje pasirinko gyventi. Jei mes, lenkai, parodysime, kad esame aktyvūs ir įsitraukę gyventojai, tuo daugiau susidomėjimo sulauksime mums prie širdies reikalų.
