.
Ukrainos pabėgėliai labai patenkinti norvegų priėmimu
Aštuoni iš dešimties Ukrainos pabėgėlių, praėjusiais metais dalyvavusių įvadinėje programoje, mano, kad tai naudinga. Dalyviai ypač atkreipia dėmesį į norvegų švietimą ir tai, kaip juos vertina programoje dalyvaujantys mokytojai.
„Norvegijos savivaldybės dėjo – ir toliau deda – įspūdingas pastangas, kad apgyvendintų didelį skaičių ukrainiečių pabėgėlių, kuriuos Norvegija turėjo taip greitai apsigyventi ir integruotis“, – sako Lisbeth Fransplass Røren, laikinai einanti Integracijos ir įvairovės direktorato (IMDi) direktorės pareigas. .
Praėjusį rudenį tyrime dalyvavusi Ukrainos pabėgėlių grupė nuo kitų dalyvių skyrėsi trimis sritimis; jie buvo įvadinėje programoje per trumpai.
Pasitenkinimas programomis
„Nacionalinėje vartotojų apklausoje tarp Norvegijos ir socialinių studijų įvadinės ir mokymo programos dalyvių“, kurią IMDi praėjusį rudenį atliko per 6500 dalyvių, tiek pabėgėlių iš Ukrainos, kaip ir kiti pabėgėliai, nuolat yra labai patenkinti programa.
2022 m. rezultatai rodo, kad dauguma dalyvių palaiko gerus santykius su programos patarėju. Turi būti paskirtas programos patarėjas, kuris prižiūrės kiekvieną atskirą įvadinės programos dalyvį. Visi dalyviai turi turėti savo paskirtą patarėją. 93 proc atsako, kad šis asmuo visada ar dažnai su jais elgiasi pagarbiai, o 84 proc jis patiria paramą, kai jam to reikia.
Beveik visi respondentai teigia, kad mokytojas juos gerbia (98 proc.), sulaukia pagalbos iš mokytojo tada, kai jos reikia (95 proc.).
– Pabėgėliams, kurie atvyksta tam, kad priėmimas į komunas būtų naudingas, mokomasis ir pagarbus, tai vertinga visoms pusėms. Tai taip pat skatina mus toliau plėtoti supažindinimo programą, sako Lisbeth Fransplass Røren.
Bendradarbiavimas ir projektai buvo orientuoti į darbo pradžią.
Daugelis atvykusiųjų iš Ukrainos turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau kalba dažnai trukdo susirasti darbą. Septyni iš dešimties Ukrainos pabėgėlių mano, kad įvadinė programa yra per trumpa, kad pakankamai gerai išmoktų norvegų kalbą, kad galėtų dalyvauti Norvegijos darbo rinkoje.
IMDi nori, kad dar daugiau žmonių įgytų darbo patirties per įvadinę programą. Jau veikia kelios savivaldybės, o IMDi dabar organizuoja regioninius gebėjimų ugdymo susitikimus, kuriuose savivaldybės gali mokytis viena iš kitos.
– Įvadinėje programoje reikia daugiau į darbą orientuoto turinio. Kalba yra svarbi, tačiau svarbu, kad kalbos mokymas būtų derinamas su į darbą orientuotu turiniu – kad kartu prisidėtume prie greito perėjimo į darbą. Laiką programoje reikia išnaudoti kuo geriau, pabrėžia laikinai einanti direktorės pareigas Lisbeth Fransplass Røren.
Taip pat skaitykite: Ukrainos pabėgėliai pratęsė vairavimo teises Norvegijoje
