Vyriausybė ir maisto pramonė įsipareigojo iki 2030 metų perpus sumažinti maisto švaistymą Norvegijoje. Kol kas rezultatai rodo, kad išmetama maždaug dešimčia procentų mažiau maisto nei 2015 m.
Pirmą kartą maisto švaistymo mastas ir kiekis buvo suplanuoti visuose maisto vertės grandinės sektoriuose. 2020 m. Norvegijoje vienam gyventojui buvo išmesta apie 77 kilogramai valgomo maisto. Tai reiškia, kad pernai išmetėme beveik dešimčia procentų mažiau maisto nei 2015-aisiais.
– Maisto atliekos yra daugiau nei tik valgomas maistas, kuris tampa atliekomis. Tai yra išteklių švaistymas, turintis aplinkosaugos, ekonominių ir socialinių pasekmių. Jei norime pakankamai sumažinti lėšų, reikia aktyviau kovoti su maisto švaistymu. Tie, kurie gamina, perdirba, parduoda ir patiekia maistą privačiame ir viešajame sektoriuose, turi imtis tolesnių veiksmų. Be to, tu ir aš turime tapti geresni. Pramonės susitarimas mažinti maisto švaistymą yra stipriausias mūsų įrankis šiam tikslui pasiekti, sako klimato ir aplinkos ministras Espen Barth Eide.
– Pramonės susitarimas dėl maisto švaistymo mažinimo yra unikalus bendradarbiavimas, kai viešasis ir privatus sektoriai glaudžiai bendradarbiauja siekdami užkirsti kelią maisto švaistymui ir sumažinti jo kiekį. Pastangos yra svarbus žingsnis teisinga kryptimi, bet mes nepasiekiame tikslo. Todėl darbai turi tęstis visa jėga, sako žemės ūkio ir maisto ministrė Sandra Borch.
Maisto atliekos buvo suplanuotos visuose sektoriuose
Didelėje maisto pramonės dalyje maisto atliekų apimtis ir sudėtis buvo sudarytos prieš sudarant pramonės susitarimą. Pagrindiniai laimėjimai žemės ūkyje ir jūros gėrybių sektoriuje buvo maisto atliekų kartografavimas ir duomenų rinkimo metodų nustatymas bei metinių sumų apskaičiavimas.
Konkrečias ir tinkamas priemones prieš maisto švaistymą turi apibrėžti ir įgyvendinti atskiras gamybos sektorius, atsižvelgdamas į savo poreikius ir problemas.
– Gamtos ištekliai yra mūsų gerovės pagrindas ir nuolat stengiamės, kad maisto gamyba būtų tvaresnė. Vienas iš svarbių žingsnių, kurių galime imtis aplinkos apsaugos labui, yra maisto švaistymo prevencija. Tai, kad žemės ūkio ir jūros gėrybių sektorius pirmą kartą pateikė statistinius duomenis apie maisto švaistymą, yra didelis žingsnis teisinga kryptimi, sako Bjørnar Skjæran, žuvininkystės ir jūrų reikalų ministras.
Įmonės kasmet pateikia duomenis apie maisto švaistymą
107 įmonės prisijungė prie pramonės susitarimo pateikdamos jungties deklaraciją. Šios įmonės kasmet pateikia duomenis apie maisto švaistymą. Jie sąmoningai stengiasi sumažinti maisto švaistymą savo versle ir bendradarbiaudami su kitais. Buvo įdiegta daug veiksmingų priemonių.
Tai taikoma tiek vidiniams verslo patobulinimams, tiek tam, kad vartotojams būtų lengviau išmesti mažiau maisto. To pavyzdžiai yra ilgesnis daugelio produktų galiojimo laikas, geresnė pakuotė, pasirinktiniai pakuotės dydžiai ir papildomos galiojimo trukmės etiketės.
Maisto dovanojimas per aštuonis nacionalinius maisto centrus buvo svarbi daugelio įmonių mažinimo priemonė. Darbas pagal pramonės susitarimą reiškė, kad daug daugiau įmonių galėjo paaukoti maistą žmonėms, kuriems jo reikia.
Tikslingos viešosios ir privačios pastangos
Maisto pramonė veikia teisinga linkme sumažinti maisto švaistymą, nors dar daug ką reikia padaryti. Pastaraisiais metais vartotojai išmetė šešiais procentais mažiau maisto, tačiau Norvegijoje jie vis dar sudaro 48 procentus pažymėtų maisto atliekų.
– Svarbu dėti geras viešąsias ir privačias pastangas didinti gyventojų informuotumą ir kaupti žinias apie maisto švaistymą. Siekdami gerų rezultatų ateinančiais metais, esame įsipareigoję ir toliau palaikyti gerą valdžios ir maisto pramonės sąveiką bei abipusį pasitikėjimą, o tai taip pat prisideda prie maisto švaistymo mažinimo tarp vartotojų“, – sako vaikų ir šeimų reikalų ministras Kjersti Toppe.
Maisto atliekos Norvegijoje. Bendradarbiavimas duoda rezultatų
Maisto pramonės ir vyriausybės susitarimas yra pirmasis tokio pobūdžio susitarimas. Keletas kitų šalys įkvėpimo ieškojo Norvegijoje. Norint iki 2030 m. perpus sumažinti maisto švaistymą, svarbu glaudžiai bendradarbiauti su sektoriais ir pramonės šakomis, kad maisto atliekos nebūtų perkeltos į vertės grandinę.
Iki šiol įgyta patirtis rodo, kad sėkmingas dialogas tarp pramonės šakų ir sektorių bei glaudus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas yra labai svarbūs.
Šaltinis: regjeringen
Perskaitykite kitą mūsų straipsnį: Drammeno komunai priklausančios meno vertybės yra suskaitmenintos ir ...
