„Norvegiškos mokyklos turi būti vieta, kur vaikai ir jaunimas galėtų tobulėti saugioje bendruomenėje. Švietimo ministrė Tonje Brenna sako, kad klasių mokytojai turi būti tikri, ką jie gali padaryti, kai susiklosto situacijos, kai mokiniai gali pakenkti sau ar kitiems.

Dabartiniame Švietimo įstatyme tokių nėra reglamentus dėl kai darbuotojas gali fiziškai įsikišti, net jei pasitaiko atvejų, kai mokyklos darbuotojai naudoja fizinę jėgą. Tai sukėlė netikrumą ir buvo keli raginimai reguliuoti šį klausimą. Todėl Tautos švietimo ministerija siūlo naujas nuostatas Švietimo sistemos įstatyme ir Neviešųjų mokyklų įstatyme.

„Siūlome teisės aktus, leidžiančius mokyklos darbuotojams fiziškai įsikišti į mokinius, kad būtų išvengta sužalojimų ar didelės turtinės žalos“, – sako Brenna.

Be to, siūlomos nuostatos dėl prevencijos ir dokumentavimo bei ataskaitų teikimo, jei reikalingas fizinis įsikišimas.

Taip pat skaitykite: Patikrinkite, kaip atrodys jūsų išėjimas į pensiją

Tai sustiprins darbuotojų ir studentų teisinį saugumą

Taisyklėse teigiama, kad jei įsikišate fiziškai, tai turi būti tinkama užkirsti kelią žalai arba ją apriboti. Be to, jūsų įsikišimo būdas turi būti kuo trumpesnis ir švelnesnis. Pavyzdžiui, mokytojas gali neleisti mokiniams nutraukti muštynių, tačiau sukibimas neturėtų būti stipresnis arba trukti ilgiau nei būtina, kad būtų išvengta traumų. Bet koks baudžiamas fizinis smurtas prieš vaikus yra baudžiamas.

Vien aiškesnės taisyklės neišspręs trikdančio elgesio mokykloje problemos. Tačiau teisės aktai bus sprendimo dalis, nes jie padidins studentų ir darbuotojų teisinį tikrumą situacijose, kai reikia fizinio įsikišimo, sako Brenna.

Mokyklos turi stengtis užkirsti kelią situacijoms

Mokyklos jau dabar turi pareigą prevenciškai bendradarbiauti su mokyklos bendruomene. Tačiau kadangi fizinė intervencija prieš mokinius yra invazinė, Nacionalinio švietimo ministerija mano, kad dėl prevencijos reikėtų įvesti atskirą taisyklę.

Todėl ministerija siūlo reikalavimą, kad savivaldybė ir apskrities taryba prižiūrėtų nuolatinį ir sistemingą mokyklos darbą, kad tokių situacijų neatsitiktų.

Gerai prevencijai reikia, kad mokykla gerai išmanytų mokinius ir jų patirtį iš kasdienio mokyklos gyvenimo.

„Fizinė intervencija turėtų būti paskutinė išeitis, ir nemanau, kad joks mokytojas norėtų atsidurti tokioje situacijoje. Dabar mokyklos administratorius turi dar sistemingiau dirbti su prevencija, sako Brenna.

Jau yra keletas priemonių, kurios gali padėti mokykloms sukurti saugią ir gerą mokyklos aplinką. Norvegijos švietimo direktoratui taip pat pavesta įvertinti, kokias kompetencijas mokyklos turi tobulinti šioje srityje. Mokinių mokyklos aplinka ir mokinius supanti komanda taip pat yra svarbi darbo dalis, kurią vyriausybė inicijavo 5–10 metų Stortingo ataskaita.

Studentų ir darbuotojų teisiniam saugumui svarbi dokumentacija

Tą siūlo ir ministerija mokykla dokumentavo jėgos panaudojimo atvejus fizinis, trumpai apibūdinantis situaciją ir mokinio požiūrį.

– Dokumentacija svarbi studentų ir darbuotojų teisiniam saugumui. Tuo pačiu metu dokumentacijos reikalavimai praktiškai negali būti pernelyg daug laiko reikalaujantys, sako Brenna.

Ministerija mano, kad įrašuose turi būti pakankamai informacijos, kad direktorius ar vadovas, mokinio tėvai ir savivaldybė ar apskrities taryba suprastų, kas atsitiko ir kaip prieš mokinį buvo panaudota fizinė jėga.

Be to, kiekvienas, kuris fiziškai įsikiša į mokinį, turi apie tai pranešti direktoriui. Direktorius privalo informuoti mokinio tėvus. Pasikartojančių ar ypač rimtų situacijų atveju reikia informuoti komunos ar apygardos tarybą.

Daugiau patarimų netrukus

Visų atskirų atvejų teisiniame tekste išspręsti neįmanoma. Todėl taisyklės turi leisti atlikti kai kuriuos savo nuožiūra vertinimus. Ministerija privalo užtikrinti, kad būtų parengta rekomendacinė medžiaga reglamentų ir susijusių klausimų klausimais.

– Man rūpi, kad mokyklų direktoriai turėtų laiko ir padėtų gerai bendradarbiauti su savo darbuotojais, kad tai gerai įgyvendintų. Be to, pažiūrėsime, kaip taisyklės veikia praktiškai, ir būsime atviri pokyčiams laikui bėgant, sako Brenna.

Dėl pasiūlymo jau buvo konsultuojamasi. Jei Stortingas priims Fizinės jėgos nuostatas, jie galėtų įsigalioti kartu su naujojo Švietimo įstatymo projektu, kaip numatyta 1 m. rugpjūčio 2024 d.

Pamėgti mus Facebook ir pasidalinti mūsų įrašu su kitais. Ačiū.

Šaltinis: regjeringen

Taip pat skaitykite: Nustatyta didelio masto neteisėta kosmetinių procedūrų reklama