– Nevalgomas maistas yra didelė išteklių ir aplinkos problema. Maisto švaistymo turi būti gerokai sumažintas, sako klimato ir aplinkos ministras, Espen Barth Eide.

– Vyriausybė jau gerai bendradarbiauja su maisto pramone mažinant maisto švaistymą. Nuo 2015 metų jis sumažintas dešimčia procentų. Tai žingsnis teisinga kryptimi, bet toli gražu nepakanka. Šiuo metu tęsiame bendradarbiavimą steigdami komitetą, į kurį įeina ir kiti subjektai, pavyzdžiui, aplinkosaugos organizacijos. Tikime, kad kartu pasieksime ambicingą tikslą iki 2030 metų perpus sumažinti maisto švaistymą“, – sako Eide.

Pramonė geriausiai žino, kur atsiranda maisto švaistymas

- Šiame darbą, bus svarbu panaudoti pramonės susitarimo patirtįužtikrinti, kad maisto atliekų įstatymas gerai papildytų esamas ir galbūt kitas naujas priemones. Pati pramonė geriausiai žino, kur visoje maisto vertės grandinėje atsiranda maisto švaistymas. Šių žinių ir pramonės nuosavybės dėka gauname geriausią įmanomą tyrimą, sako žemės ūkio ir maisto ministrė Sandra Borch.

 2020 metais Norvegijoje vienam gyventojui buvo išmesta 84,7 kg maisto

-Norint inicijuoti pokyčius, siekiant sumažinti maisto švaistymą, reikia imtis valdžios institucijų veiksmų. Tai taip pat reikalauja pokyčių maisto vertės grandinėje, taip pat ir vartotojams, sako Eide.

„Džiaugiamės, kad „NHO Mat og Drikke“ generalinis direktorius Petteris Haasas Brubakas ėmėsi iššūkio pirmininkauti komitetui. Dabar Komisija išnagrinės išsamų maisto švaistymo mažinimo priemonių paketą. Taip pat norime, kad kiti komisijos nariai atstovautų visam aktorių spektrui, – sako Borchas.

Maisto centrai ir ne pelno organizacijos atlieka svarbų darbą

Komitetą sudaro pramonės, vartotojų ir aplinkosaugos organizacijų, savivaldybių sektoriaus ir maisto centrų atstovai, suinteresuoti mažinti maisto švaistymą. Maisto centrai ir ne pelno organizacijos atlieka svarbų darbą, kad apsaugotų maistą nuo išmetimo. Vartotojų ir aplinkosaugos organizacijos didelį dėmesį skiria maisto atliekų keliamiems aplinkosauginiams iššūkiams. Jie taip pat pabrėžia, kaip mes visi galime prisidėti prie pokyčių.

– Manome, kad verslo pasaulis ir kiti socialiniai veikėjai yra labai pasiryžę mažinti maisto švaistymo poveikį klimatui ir aplinkai. Jei iki 2030 m. maisto atliekas sumažėtų perpus, išmetamų teršalų kiekis galėtų sumažėti iki 1,5 mln. tonų CO2 ekvivalento, sako Eide.

Pamėgti mus Facebook ir pasidalinti mūsų įrašu su kitais. Ačiū.

Šaltinis: regjeringen

Skaitykite ir sužinokite daugiau: Vyriausybė svarsto galimybę sukurti privalomą mažųjų laivų registrą